2026-ieji metai logistikos sektoriui atneš esminių permainų. Tai ne vien technologiniai atnaujinimai – tai ir teisinės, ekologinės bei darbo rinkos transformacijos, kurios tiesiogiai paveiks tiek vairuotojus, tiek vežėjų vadovus. Pokyčiai palies kasdienį darbą, maršrutų planavimą, naudojamą techniką bei vairuotojų gerovę. Europos Sąjungos politika, technologijų pažanga ir augantis aplinkosaugos spaudimas sukuria naujas taisykles, prie kurių prisitaikys tik lankstūs ir į ateitį žiūrintys rinkos dalyviai.
Apžvelkime, kokie 7 pokyčiai neišvengiamai formuos Europos logistiką 2026 m.

Mobilumo paketo įsigaliojimas – daugiau kontrolės ir mažiau laisvės
Nuo 2026 m. ES Mobilumo paketo priemonės bus įgyvendintos pilna apimtimi. Tai reiškia, kad bus griežčiau tikrinamas vairuotojų darbo ir poilsio režimas, komandiruotės apmokamos pagal šalies, kurioje dirbama, minimalius tarifus, o vilkikai kas 8 savaites turės būti grąžinami į registracijos šalį. Šios priemonės sukurtos siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp vežėjų, tačiau praktikoje jos apsunkina maršrutų planavimą ir padidina veiklos sąnaudas.
Vairuotojams tai gali reikšti daugiau dokumentacijos, mažiau lankstumo ir papildomą administracinę naštą. Įmonių vadovams – būtinybę stiprinti personalo valdymą ir logistikos planavimą.
CO₂ emisijų apskaita taps privaloma visiems vežėjams
Nuo 2026 m. įsigalios reikalavimas kiekvienam naujam sunkiajam transporto priemonių modeliui turėti įdiegtą CO₂ emisijų apskaitos sistemą. Tai dalis ES plano mažinti transporto sektoriaus taršą, kuris šiuo metu sudaro apie 25 proc. visų emisijų. Šie duomenys bus registruojami, vertinami, o ilgainiui gali turėti įtakos tiek mokesčiams, tiek leidimams.
Transporto įmonėms teks priimti sprendimus – investuoti į naujesnį, ekologiškesnį transportą arba mokėti už taršą. Vairuotojams tai gali reikšti darbą su pažangesniais, bet techniškai sudėtingesniais vilkikais.

Elektrinių vilkikų era – jau realybė, ne ateities vizija
2026 m. rinkoje ženkliai padaugės elektrinių sunkvežimių. Tokios bendrovės kaip „Volvo Trucks“, „MAN“ ir „Mercedes-Benz“ jau pristatė serijinės gamybos elektrinius modelius, atitinkančius tolimųjų reisų reikalavimus. Kartu plečiasi ir įkrovimo infrastruktūra – ypač Vokietijoje, Olandijoje bei Skandinavijos šalyse, kur diegiami net ir elektrifikuoti greitkeliai („eHighways“).
Vairuotojai turės prisitaikyti prie naujų įpročių – maršrutų planavimas priklausys nuo įkrovimo punktų, teks išmokti naudotis pažangiomis valdymo sistemomis. O įmonėms tai – didžiulės investicijos, bet ir galimybė išsiskirti kaip tvari transporto bendrovė.
Dirbtinis intelektas (AI) perima logistikos planavimą
Dirbtinio intelekto sprendimai jau plačiai diegiami logistikos sektoriuje, bet 2026 m. jų vaidmuo dar labiau išaugs. AI sistemomis paremti sprendimai geba analizuoti maršrutus, srautą, krovinio pobūdį, net orų prognozes – ir parinkti optimalų maršrutą realiu laiku. Tai leidžia sumažinti degalų sąnaudas, padidinti punktualumą ir sumažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę.
Vairuotojai turės sekti automatiškai generuojamus nurodymus, o savarankiško planavimo liks vis mažiau. Vadovams tai reiškia spartesnį sprendimų priėmimą ir išmanių duomenų analizę kaip kasdienę darbo priemonę.

Vairuotojų stygiaus krizė – spaudimas ir galimybė viename
2026 m. Europos keliuose gali trūkti net 500 000 profesionalių vairuotojų – toks prognozuojamas deficitas, kurį lėmė senėjanti darbo jėga, mažėjantis susidomėjimas profesija ir didėjantys reikalavimai. Dėl to atlyginimai kyla, o įmonės siūlo vis daugiau papildomų naudų – pradedant sveikatos draudimu, baigiant lankstesnėmis darbo sąlygomis.
Tai atveria galimybių ir patyrusiems vairuotojams – jų vertė rinkoje auga. Tačiau tuo pat metu didėja darbo krūvis, o mažesnės įmonės rizikuoja prarasti konkurencingumą, jei nesugebės pasiūlyti patrauklių sąlygų.
Kombinuotas transportas tampa standartu
Vežėjai vis dažniau derina kelių, geležinkelių ir jūrų transportą – vadinamąjį intermodalinį pervežimą. Tai leidžia sumažinti emisijas, optimizuoti kaštus ir išvengti kai kurių kelių apribojimų. Europos Sąjunga skatina tokį transportą investuodama į intermodalinius terminalus ir geležinkelio infrastruktūrą.
Vairuotojui tai gali reikšti trumpesnius maršrutus ir dažnesnius krovinio perdavimus, o įmonėms – naujus logistikos planavimo modelius. Svarbu būti pasiruošusiam keisti veiklos struktūrą.

Dėmesys vairuotojų gerovei – ne pasirinkimas, o būtinybė
Darbo rinkai spaudžiant, vairuotojų gerovė tampa vienu svarbiausių įmonių prioritetų. Investuojama į ergonomiškesnius vilkikus, psichologinę sveikatą, modernias poilsio zonas, net papildomas socialines garantijas. Tokie sprendimai jau dabar matomi Vakarų Europoje, o 2026 m. taps norma ir kitur.
Gerai jaučiasi – gerai dirba. Šis principas bus svarbiausias išlaikant patyrusius vairuotojus ir pritraukiant naujus. Įmonės, kurios neskirs dėmesio šiai sričiai, paprasčiausiai liks už konkurencijos borto.
Išvada
2026-ieji atneš gilius ir neišvengiamus pokyčius logistikos pasaulyje. Nuo teisinių reguliavimų iki išmaniųjų technologijų, nuo vairuotojų trūkumo iki žaliojo transporto – kiekvienas aspektas turės įtakos sektoriaus veiklai. Vairuotojai turės prisitaikyti prie naujų sąlygų, o įmonių vadovai – investuoti ne tik į techniką, bet ir į žmones.
Pokyčiai jau prasidėjo. Klausimas ne ar jie įvyks – o ar būsite jiems pasiruošę. Ką manote Jūs? Pasidalinkite savo įžvalgomis ar patirtimi, parašykite mums.

